Visi šie dydžiai yra naudojami apskaičiuojant kiekvieno žmogaus senatvės pensiją.
Įvertinus šiuos dydžius, galima sužinoti ir palyginti, kiek pinigų „Sodra“ jums mokėtų, jeigu į pensiją išeitumėte šiemet ir kiek – 2026 m.
Nuo ko priklauso pensijos dydis
Kaip žinoma, pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalių.
Bendroji apskaičiuojama konkretaus žmogaus sukauptą stažą dalijant iš būtinojo stažo (šiemet – 34 m., nuo 2026 m. – 34,5 m., o dar vėliau – 35 m.) ir dauginant iš bazinės pensijos (šiemet – 298,45 euro, kitąmet – 327,91 euro).
Yra ir viena labai svarbi išlyga. Jei žmogus sukaupė virš 15 m. stažo, bet mažiau nei 34 m., jo stažas prilyginamas šiam bazinės pensijos dydžiui.
Paprastai kalbant, visiems, kurie pradirbo nuo 15 iki 33 m., bendroji pensijos dalis bus tokio paties dydžio kaip ir tiems, kurie pradirbo 34 m.
Senatvės pensija neskiriama, jeigu žmogaus stažas nesiekia 15 m. (tokiu atveju žmogus gali kreiptis dėl šalpos pensijos).
Individualioji senatvės pensijos dalis gaunama žmogaus sukauptus apskaitos vienetus (AV) padauginus iš jų vertės (šiemet – 7,16 euro, 2026 m. – 8,11 euro).
Jeigu žmogus uždirba vidutinį atlyginimą, tuomet per vienus darbo metus sukaupia 1 AV. Jeigu jo vidutinė alga išlieka maždaug tokio dydžio visą darbinę karjerą, tuomet turėdamas 34 m. stažo jis sukaupia 34 AV.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu žmogaus atlyginimas išlieka toks pats, o vidutinis darbo užmokestis, pagal kurį skaičiuojama pensija, pakyla, tuomet už tą patį sukauptą stažą sukaupiama mažiau apskaitos vienetų.
Pavyzdžiui, jeigu žmogaus atlyginimas yra 2500 eurų, o visos šalies vidutinis darbo užmokestis 2108,88 euro (toks yra 2025 m.), tuomet per 1 darbo metus sukaupiama 1,1855 AV (2500/2108,88).
Jeigu lieka tas pats 2500 eurų žmogaus atlyginimas, bet vidutinis darbo užmokestis pakyla iki 2312,15 (toks bus nuo 2026 m.), tada per 1 metus darbo sukaupiama 1,0810 AV (2500/2312,15).
Kaip ten bebūtų, įstatymu apribota, kad per metus gyventojas negali sukaupti daugiau kaip 5 AV.
Tai reiškia, kad, uždirbdamas daugiau nei 5 vidutinius atlyginimus per mėnesį, daugiau apskaitos vienetų ir didesnės pensijos individualios dalies jis negaus.
Šiais metais skaičiuojant „Sodros“ pensiją laikoma, kad šalies vidutinis darbo užmokestis yra 2108,88 euro, o kitais metais – 2312,15 euro.
Kita vertus, jeigu žmogui apskaičiuota senatvės pensija yra tokia maža, kad nesiekia minimalaus vartojimo poreikių dydžio (šiemet – 450 eurų), tuomet jam priklauso mažos pensijos priemoka.
Visus atsakymus apie skirtingas pensijas, jų skaičiavimą ir skyrimo sąlygas galima rasti specialiame naujienų portalo tv3.lt polapyje https://www.tv3.lt/pensija.
Dėl pensijos uždirbti daugiau neapsimoka
Šiame straipsnyje publikuojama pensijos skaičiuoklė parodo, kokios pensijos galima tikėtis dabartine pinigų verte pagal dabar galiojančius dydžius ir pensijos skyrimo tvarką.
Skaičiuoklė taip pat parodo, kad, kuo žmogus daugiau uždirba ar ilgiau dirba, tuo jo senatvės pensija, palyginti su buvusia alga, bus mažesnė už pensiją tų, kurie dirbo trumpiau ir uždirbo mažiau.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus 15 metų dirba už minimalią 1038 eurų algą (tai būtų 777 eurai į rankas), jo senatvės pensija būtų 351,31 euro. Prie šios sumos dar būtų pridedama 43,54 euro dydžio priemoka.
Taigi išėjęs į pensiją toks žmogus gautų iš viso 394,85 euro per mėnesį. Tokia suma sudarytų kiek daugiau nei 50 proc. buvusios algos į rankas.
Jeigu žmogus dirbtų 34 metus už vidutinę 2108,88 euro algą (1320 eurų į rankas), jam būtų skirta 541,89 euro senatvės pensija. Tai sudarytų 41 proc. buvusios algos.
Dvi vidutines algas, t. y. 4217,76 euro popieriuje arba 2552 eurus į rankas, per mėnesį uždirbantis ir 34 metus išdirbęs žmogus gautų 785,36 euro pensiją. Ji sudarytų 31 proc. buvusios algos į rankas.
Tad, kuo daugiau žmogus dirba ir uždirba, tuo jo pensijos ir buvusios algos santykis yra prastesnis.
